2022 7 25   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 284/15

2022 m. kovo 31 d.Sąd Apelacyjny w Krakowie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „R“ S.A. / AW „T“ sp. z o.o.

(Byla C-225/22)

(2022/C 284/17)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Apelacyjny w Krakowie

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: „R“ S.A.

Kita proceso šalis: AW „T“ sp. z o.o.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Europos Sąjungos sutarties (ESS) 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 267 straipsniu, taip pat Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinami taip, kad nacionaliniam teismui leidžiama netaikyti Konstitucinio Teismo sprendimo, galiojančio pagal nacionalinę teisę, įskaitant konstitucinį lygmenį, jeigu šis sprendimas neleidžia nacionaliniam teismui įvertinti, ar dėl teisėjų skyrimo būdo teisminė institucija yra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisę?

2.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis, siejami su Chartijos 47 straipsniu ir SESV 267 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama valstybės narės priimta nacionalinė nuostata, kuri: a) neleidžia nacionaliniam teismui vertinti teisėjo skyrimo teisėtumo ir atitinkamai patikrinti, ar teisminė institucija yra teismas, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisę, ir b) numato drausminę teisėjo atsakomybę už teisminę veiklą, susijusią su tokiu tikrinimu?

3.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis, siejami su Chartijos 47 straipsniu ir SESV 267 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad bendrosios kompetencijos teismas, atitinkantis teismui keliamus reikalavimus, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, nėra saistomas paskutinės instancijos teismo – į kurio sudėtį įtraukti nariai paskirti į teisėjo pareigas akivaizdžiai pažeidžiant nacionalinės teisės nuostatas, reglamentuojančias skyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas tvarką, ir dėl to šis teismas neatitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo, užtikrinančio asmenims veiksmingą teisminę apsaugą, sampratos – taikant išimtinę teisių gynimo priemonę (ypatingąjį skundą) priimto sprendimo, kuriuo įsiteisėjęs sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo?

4.

Jei atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas – ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis, siejami su Chartijos 47 straipsniu ir SESV 267 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad privalomumo nebuvimas reiškia, jog:

—

trečiajame klausime nurodytu būdu įsteigto paskutinės instancijos teismo priimtas sprendimas nėra sprendimas teisiniu požiūriu (t. y. jis yra neegzistuojantis sprendimas), kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisę, o vertinimą šiuo aspektu gali atlikti bendrosios kompetencijos teismas, atitinkantis teismui keliamus reikalavimus, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisės nuostatas;

—

trečiajame klausime nurodytu būdu įsteigto paskutinės instancijos teismo priimtas sprendimas yra egzistuojantis sprendimas, bet bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, turi teisę ir privalo atsisakyti taikyti nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su šio sprendimo pasekmėmis, tiek, kiek būtina užtikrinti asmenims veiksmingą teisminę apsaugą?