2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/1

(1)

Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos steigimo susitarimu (toliau – BVJŽK susitarimas) numatoma tinkama daugiašalio bendradarbiavimo, kuriuo skatinamas Viduržemio ir Juodosios jūrų gyvųjų išteklių plėtojimas, išsaugojimas, racionalus valdymas ir optimalus naudojimas tokiu lygmeniu, kuris laikomas tausiu ir kuriam esant jų išnykimo pavojus yra mažas, sistema;

(2)

Sąjunga kartu su Bulgarija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Malta, Rumunija bei Slovėnija yra BVJŽK susitarimo susitariančiosios šalys;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1343/2011 (3) nustatomos tam tikros žvejybos BVJŽK susitarimo rajone nuostatos. Tai yra tinkamas toms BVJŽK rekomendacijoms, kurių turinio Sąjungos teisė dar nereglamentuoja, įgyvendinti teisėkūros procedūra priimtas aktas. Iš tiesų Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 gali būti iš dalies pakeistas įtraukiant į jį atitinkamose BVJŽK rekomendacijose nurodytas priemones;

(4)

per savo 2011 ir 2012 m. metinius posėdžius BVJŽK savo kompetencijos srityje patvirtino tausaus raudonųjų koralų naudojimo priemones, kurios turi būti įgyvendintos Sąjungos teisėje. Viena iš tų priemonių yra susijusi su nuotolinio valdymo povandeninių transporto priemonių naudojimu. BVJŽK nusprendė, kad tolesnis nuotolinio valdymo povandeninių transporto priemonių, kurias jau leista naudoti raudonųjų koralų stebėjimo ir žvalgymo operacijų tikslais, naudojimas nacionalinės jurisdikcijos zonose leistinas tik tam tikromis sąlygomis ir ribotą laikotarpį, nebent mokslinėse rekomendacijose būtų nurodyta kitaip. Todėl toks nuotolinio valdymo povandeninių transporto priemonių naudojimas Sąjungos vandenyse nebeturėtų būti leidžiamas po 2015 m. gruodžio 31 d., nebent tai būtų pagrįsta mokslinėmis rekomendacijomis. Pagal Rekomendaciją GFCM/35/2011/2 nuotolinio valdymo povandenines transporto priemones taip pat turėtų būti leidžiama naudoti toms valstybėms narėms, kurios dar neleido jų naudoti žvalgymui ir gali norėti tai padaryti, su sąlyga, kad valdymo planų mokslinio vertinimo rezultatai nerodo neigiamo poveikio tausiam raudonųjų koralų naudojimui.

Be to, ribotą laikotarpį, trunkantį ne ilgiau kaip iki 2015 m. pabaigos, nuotolinio valdymo povandenines transporto priemones turėtų būti leidžiama naudoti mokslo eksperimentinėms kampanijoms, skirtoms raudonųjų koralų stebėsenai ir rinkimui. Vadovaujantis kita Rekomendacijoje GFCM/36/2012/1 nustatyta priemone, surinkti raudonieji koralai turi būti iškraunami tik tam tikruose uostuose, turinčiuose tinkamą uosto infrastruktūrą, o paskirtųjų uostų sąrašai turi būti pateikti BVJŽK sekretoriatui. Apie bet kokius valstybių narių paskirtų uostų sąrašų pakeitimus turėtų būti pranešta Europos Komisijai (toliau – Komisija), kad ši juos galėtų perduoti BVJŽK sekretoriatui;

(5)

per savo 2011 ir 2012 m. metinius posėdžius BVJŽK priėmė rekomendacijas GFCM/35/2011/3, GFCM/35/2011/4, GFCM/35/2011/5 ir GFCM/36/2012/2, kuriomis nustatytos Sąjungos teisėje įgyvendintinos jūrų paukščių, jūrų vėžlių, ruonių vienuolių ir banginių būrio gyvūnų atsitiktinio sugavimo vykdant žvejybos veiklą BVJŽK susitarimo rajone mažinimo priemonės. Tos priemonės apima draudimą nuo 2015 m. sausio 1 d. naudoti iš storesnio nei 0,5 mm viengijo arba dvigijo siūlo megztus inkarinius žiauninius tinklus, kuriuo siekiama mažinti atsitiktinai sugaunamų banginių būrio gyvūnų kiekį. Tas draudimas jau įtrauktas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 (4), tačiau jis taikomas tik Viduržemio jūros mastu. Todėl tam, kad jis būtų taikomas ir Juodosios jūros mastu, jį reikėtų įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1343/2011;

(6)

per savo 2012 m. metinį posėdį BVJŽK taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM 36/2012/3, kuria nustatytos priemonės, kuriomis siekiama jos kompetencijos srityje užtikrinti, kad rykliams ir rajoms, visų pirma rykliams ir rajų rūšims, Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje (5) II priede išvardytoms kaip nykstančios rūšys arba rūšys, kurioms gresia išnykimas, būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga nuo žvejybos veiklos;

(7)

pagal priemonę, įtrauktą į rekomendaciją GFCM/36/2012/3 siekiant apsaugoti pakrančių ryklius, žvejybos tralais veikla turi būti uždrausta trijų jūrmylių atstumu nuo kranto, jeigu nepasiekta 50 metrų izobata, arba iki 50 metrų izobatos, kur 50 metrų gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu nuo kranto. Tam tikromis sąlygomis gali būti leista taikyti konkrečias tam tikrai teritorijai taikomas nukrypti leidžiančias nuostatas. Tas draudimas ir galimybė leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas jau įtraukti į Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006, tačiau jie taikomi tik Viduržemio jūros mastu. Todėl tam, kad jie būtų taikomi ir Juodosios jūros mastu, juos reikėtų įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1343/2011;

(8)

tam tikras kitas tinkamo ryklių identifikavimo priemones, įtrauktas į rekomendaciją GFCM/36/2012/3, bet kurios nėra įtrauktos į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1185/2003 (6) arba į kitus Sąjungos teisės aktus, reikia įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1343/2011, kad jos būtų visapusiškai įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(9)

per savo 2013 ir 2014 m. metinius posėdžius BVJŽK priėmė rekomendacijas GFCM/37/2013/1 ir GFCM/38/2014/1, kuriomis nustatytos Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos priemonės, kurios turi būti įgyvendintos Sąjungos teisėje. Tos priemonės yra susijusios su smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos BVJŽK geografiniuose parajoniuose Nr. 17 ir Nr. 18 pajėgumų valdymu remiantis atskaitiniu žvejybos pajėgumu, nustatytu sudarius žvejybos laivų sąrašą, kuris pagal Rekomendacijos GFCM/37/2013/1 22 punktą iki 2013 m. lapkričio 30 d. turėjo būti pateiktas BVJŽK sekretoriatui. Į tą sąrašą patenka visi žvejybos laivai su tralais, gaubiamaisiais tinklais ar kitų rūšių apsupamaisiais tinklais be sutraukiančiojo lyno, kuriems atitinkamos valstybės narės leido žvejoti smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius ir kurie yra registruoti geografiniuose parajoniuose Nr. 17 ir Nr. 18 esančiuose uostuose, arba kurie nors ir nėra registruoti tuose geografiniuose pajoraniuose 2013 m. spalio 31 d. duomenimis, vykdo veiklą geografiniame parajonyje Nr. 17 ar Nr. 18 arba juose abiejuose.

Apie bet kokius tam sąrašui įtakos galinčius turėti pakeitimus turėtų būti iš karto pranešta Komisijai, kad ši galėtų juos perduoti BVJŽK sekretoriatui;

(10)

į rekomendacijose GFCM/37/2013/1 ir GFCM/38/2014/1 nustatytą BVJŽK priemonę taip pat įtrauktas draudimas laikyti laimikį laive arba jį iškrauti, kuris turėtų būti įgyvendintas Sąjungos teisėje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (7) 15 straipsnio 2 dalį. Kad šis draudimas būtų tinkamai įgyvendintas, turėtų būti parengtos nacionalinės kontrolės, stebėsenos ir priežiūros programos, apie kurias Komisija turėtų kasmet pranešti BVJŽK;

(11)

siekiant pagerinti duomenų rinkimą, reikalingą mokslinei tam tikrų jūrinių rūšių, kurios atsitiktinai sugaunamos žvejybos įrankiais, stebėsenai, žvejybos laivų kapitonai turėtų privalėti fiksuoti atitinkamų jūrinių rūšių atsitiktinį sugavimą. BVJŽK moksliniam patariamajam komitetui skirtose nacionalinėse ataskaitose turėtų būti pateikiama žvejybos laivų informacija apie tam tikrų jūrinių rūšių atsitiktinį sugavimą, kurią turėtų papildyti iš turimų šaltinių gauta išsami informacija apie tuos atvejus;

(12)

siekiant užtikrinti vienodas tam tikrų šio reglamento nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl duomenų apie raudonųjų koralų rinkimą ir informacijos, susijusios su jūrų paukščių, jūrų vėžlių, ruonių vienuolių, banginių būrio gyvūnų ir ryklių bei rajų atsitiktiniu sugavimu, formato ir perdavimo, surinktiems raudoniesiems koralams iškrauti paskirtų uostų sąrašų pakeitimų, tam tikrų žvejybos laivų poveikio banginių būrio gyvūnų populiacijoms ir geografinių vietovių žemėlapių bei sąrašų, kuriuose nurodyta, kur yra ruonių vienuolių urvai, pakeitimų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(13)

siekiant užtikrinti, kad Sąjunga toliau vykdytų BVJŽK susitarime jai nustatytus įpareigojimus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl leidimų nukrypti nuo draudimo rinkti raudonuosius koralus mažesniame nei 50 metrų gylyje ir nuo nuostatos dėl mažiausio leistino bazinio raudonųjų koralų kolonijų skersmens. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(14)

siekiant užtikrinti, kad bet kuri nukrypti leidžianti nuostata, kurią Komisija turi priimti priimdama deleguotąjį aktą pagal Sutarties 290 straipsnį ir kuri yra susijusi su raudonųjų koralų rinkimo valdymu, būtų tinkamai suformuluota atsižvelgiant į regioninius ypatumus, valstybės narės, turinčios tiesioginį interesą raudonųjų koralų valdymo srityje, turėtų galėti pateikti bendras rekomendacijas dėl tokių deleguotųjų aktų priėmimo. Turėtų būti nustatytas bendrų rekomendacijų pateikimo terminas. Pereinamuoju laikotarpiu, kol nepateiktos bendros rekomendacijos dėl deleguotojo akto, valstybėms narėms turėtų būti leista kaip pereinamojo laikotarpio priemones parengti nukrypti leidžiančias nuostatas arba jas toliau taikyti, laikantis raudonųjų koralų nacionalinių valdymo planų. Kai Komisija mano, kad priemonė, apimanti nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias valstybės narės leido taikyti ar iš dalies pakeitė po … (9), neatitinka rekomendacijose GFCM/35/2011/2 ir GFCM 36/2012/1 nustatytų sąlygų, ji turėtų galėti prašyti, kad ta priemonė būtų iš dalies pakeista;

(15)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

Žvejyba Juodojoje jūroje naudojant tralus ir žiauninius tinklus

1.   Draudžiama naudoti tralus:

2.   Valstybės narės išimtiniais atvejais gali leisti savo žvejybos laivams žvejoti 1 dalyje nurodytoje zonoje, pagal Rekomendaciją GFCM/36/2012/3 leisdama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas su sąlyga, kad jos tinkamai informavo Komisiją apie visas tokias nukrypti leidžiančias nuostatas.

3.   Kai Komisija mano, kad nukrypti leidžianti nuostata, kurią leista taikyti pagal 2 dalį, neatitinka toje dalyje išdėstytos sąlygos, ji gali, nurodžiusi atitinkamas priežastis ir pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, prašyti jos tą nukrypti leidžiančią nuostatą iš dalies pakeisti.

4.   Komisija apie nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias leista taikyti pagal 2 dalį, praneša BVJŽK vykdomajam sekretoriui.

5.   Nuo 2015 m. sausio 1 d. viengijo arba dvigijo siūlo, iš kurio mezgami inkariniai žiauniniai tinklai, skersmuo negali viršyti 0,5 mm.“;

2.

II antraštinė dalis papildoma šiais skyriais:

„IV SKYRIUS

Raudonųjų koralų išsaugojimas ir tausus naudojimas

16a straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio 2 daliai ir 8 straipsnio 1 dalies e ir g punktams arba jokioms griežtesnėms Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (10) nustatytoms priemonėms.

16b straipsnis

Mažiausias leistinas rinkimo gylis

1.   Raudonuosius koralus draudžiama rinkti mažesniame nei 50 metrų gylyje tol, kol BVJŽK nenurodys kitaip.

2.   Komisijai pagal šio reglamento 27 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (11) 18 straipsnio 1–6 dalis suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais suteikiamas leidimas taikyti nuo 1 dalies nukrypti leidžiančias nuostatas.

3.   Kartu su bendromis rekomendacijomis, kurios turi būti teikiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį, dėl nukrypti leidžiančios nuostatos, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, pateikiama:

Bendros valstybių narių rekomendacijos, nurodytos pirmoje pastraipoje, turi būti pateiktos ne vėliau kaip … (12).

4.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas leidžiama taikyti tuo atveju, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

5.   Nepaisant 2–4 dalių, kaip pereinamojo laikotarpio priemonę valstybės narės gali patvirtinti Rekomendacijos GFCM/35/2011/2 įgyvendinimo priemones su sąlyga, kad:

Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad bet kokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas baigtųsi ne vėliau kaip atitinkamo deleguotojo akto, priimto pagal 2 dalį, taikymo pradžios dieną.

6.   Jei Komisija, remdamasi atitinkamų valstybių narių pagal 5 dalies b punktą pateiktais pranešimais, mano, kad po … (14) patvirtinta nacionalinė priemonė neatitinka 4 dalyje nustatytų sąlygų, ji gali, nurodžiusi atitinkamas priežastis ir pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, prašyti jos tą priemonę iš dalies pakeisti.

7.   Komisija apie priemones, patvirtintas pagal 2 ir 5 dalis, praneša BVJŽK vykdomajam sekretoriui.

16c straipsnis

Mažiausiais leistinas bazinis kolonijų skersmuo

1.   Raudonieji koralai iš raudonųjų koralų kolonijų, kurių kamieno bazinis skersmuo, matuojamas per vieną centimetrą nuo kolonijos pagrindo, yra mažesnis nei 7 mm, negali būti renkami, laikomi laive, perkraunami, iškraunami, pervežami, saugomi, parduodami arba rodomi ar siūlomi pirkti kaip žaliava.

2.   Komisijai pagal šio reglamento 27 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalis suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos, taikant nuo 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, didžiausias leistinas nuokrypis būtų 10 % neverslinio dydžio (mažesnių nei 7 mm) raudonųjų koralų kolonijų gyvojo svorio.

3.   Kartu su bendromis rekomendacijomis, kurios turi būti teikiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį, dėl nukrypti leidžiančios nuostatos, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, pateikiamas mokslinis ar techninis tos nukrypti leidžiančios nuostatos pagrindimas.

Bendra valstybių narių rekomendacija, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, turi būti pateikta ne vėliau kaip … (12).

4.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

5.   Nepaisant 2–4 dalių, kaip pereinamojo laikotarpio priemonę valstybės narės gali patvirtinti Rekomendacijos GFCM/36/2012/1 įgyvendinimo priemones su sąlyga, kad:

Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad bet kokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas baigtųsi ne vėliau kaip atitinkamo deleguotojo akto, priimto pagal 2 dalį, taikymo pradžios dieną.

6.   Kai Komisija, remdamasi atitinkamų valstybių narių pagal 5 dalies b punktą pateiktais pranešimais, mano, kad po … (15) patvirtinta nacionalinė priemonė neatitinka 4 dalyje nustatytų sąlygų, ji gali, nurodžiusi atitinkamas priežastis ir pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, prašyti jos tą priemonę iš dalies pakeisti.

7.   Komisija apie priemones, patvirtintas pagal 2 ir 5 dalis, praneša BVJŽK vykdomajam sekretoriui.

16d straipsnis

Įrankiai ir prietaisai

1.   Vienintelis raudoniesiems koralams rinkti leistinas įrankis yra plaktukas, kurį nardymui su akvalangais naudoja kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos išduotą leidimą turintys žvejai arba šios institucijos pripažinti žvejai.

2.   Raudoniesiems koralams rinkti draudžiama naudoti nuotolinio valdymo povandenines transporto priemones.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, nuotolinio valdymo povandenines transporto priemones, kurias naudoti stebėjimo ir žvalgymo tikslais valstybė narė suteikė leidimą anksčiau nei 2011 m. rugsėjo 30 d., ir toliau leidžiama naudoti tos valstybės narės jurisdikcijos zonose su sąlyga, kad atitinkamos nuotolinio valdymo povandeninės transporto priemonės negali turėti manipuliatorių ar bet kokių kitų įtaisų, kuriais jos galėtų pjauti ir rinkti raudonuosius koralus.

Tokie leidimai baigia galioti arba yra panaikinami ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė turi mokslinio vertinimo rezultatų, rodančių, kad nuotolinio valdymo povandeninių transporto priemonių naudojimas po 2015 m. nedarytų jokio neigiamo poveikio tausiam raudonųjų koralų naudojimui.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybė narė gali suteikti leidimą naudoti nuotolinio valdymo povandenines transporto priemones be manipuliatorių stebėjimo ir žvalgymo tikslais tos valstybės narės jurisdikcijos zonose su sąlyga, kad nacionalinėje valdymo sistemoje esama mokslinio vertinimo rezultatų, rodančių, kad tausiam raudonųjų koralų naudojimui nebūtų daroma jokio neigiamo poveikio.

Tokie leidimai baigia galioti arba yra panaikinami ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai pirmoje pastraipoje nurodytus mokslinio vertinimo rezultatus patvirtina BVJŽK.

5.   Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybė narė gali ribotam laikotarpiui, kuris trunka ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., suteikti leidimą nuotolinio valdymo povandenines transporto priemones naudoti mokslo eksperimentinių kampanijų, skirtų raudonųjų koralų stebėsenai ir rinkimui, tikslais su sąlyga, kad kampanijų vykdymą prižiūri nacionalinė mokslinių tyrimų institucija arba jos vykdomos bendradarbiaujant su kompetentingomis nacionalinėmis ar tarptautinėmis mokslinėmis įstaigomis, taip pat su bet kokiu kitu atitinkamu suinteresuotuoju subjektu.

V SKYRIUS

Žvejybos veiklos poveikio tam tikroms jūrinėms rūšims mažinimas

16e straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas nedarant poveikio jokioms griežtesnėms Direktyvoje 92/43/EEB ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (16) nustatytoms priemonėms ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1185/2003 (17).

16f straipsnis

Atsitiktinis jūrų paukščių sugavimas žvejybos įrankiais

1.   Žvejybos laivų kapitonai nedelsdami paleidžia atsitiktinai žvejybos įrankiais sugautus jūrų paukščius.

2.   Žvejybos laivai negabena jūrų paukščių į krantą, išskyrus atvejus, nurodytus nacionaliniuose jūrų paukščių išsaugojimo planuose, arba siekiant užtikrinti pagalbą atskiriems sužeistiems jūrų paukščiams, kad jie pagytų, ir su sąlyga, kad prieš atitinkamam laivui grįžtant į uostą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms būtų tinkamai ir oficialiai pranešta apie ketinimą tokius jūrų paukščius gabenti į krantą.

16g straipsnis

Atsitiktinis jūrų vėžlių sugavimas žvejybos įrankiais

1.   Kiek tai įmanoma, su atsitiktinai žvejybos įrankiais sugautais jūrų vėžliais elgiamasi atsargiai ir jie paleidžiami nesužeisti ir gyvi.

2.   Žvejybos laivų kapitonai neturi gabenti jūrų vėžlių į krantą, išskyrus atvejus, kai vykdoma konkreti gelbėjimo ar nacionalinė išteklių išsaugojimo programa arba kai tai būtina atskiriems sužeistiems ir sąmonės netekusiems jūrų vėžliams išgelbėti ir užtikrinti pagalbą, kad jie išgytų, ir su sąlyga, kad prieš atitinkamam žvejybos laivui grįžtant į uostą atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms būtų tinkamai ir oficialiai apie tai pranešta.

3.   Kiek tai įmanoma, žvejybos laivuose, smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybai naudojančiuose gaubiamuosius tinklus arba pelaginių žuvų išteklių žvejybai – apsupamuosius tinklus be sutraukiančiojo lyno, turi būti vengiama, kad į tinklus patektų jūrų vėžliai.

4.   Ūdas ir inkarinius žiauninius tinklus naudojančiuose žvejybos laivuose turi būti saugaus tvarkymo, narpliojimo ir paleidimo įranga, skirta užtikrinti, kad su jūrų vėžliais būtų elgiamasi ir jie paleidžiami taip, kad jų tikimybė išgyventi būtų kuo didesnė.

16h straipsnis

Atsitiktinis ruonių vienuolių (Monachus monachus) sugavimas

1.   Žvejybos laivų kapitonai nelaiko laive, neperkrauna ar neiškrauna ruonių vienuolių, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina atskiriems sužeistiems gyvūnams išgelbėti ir užtikrinti pagalbą, kad jie išgytų, ir su sąlyga, kad, prieš atitinkamam žvejybos laivui grįžtant į uostą, atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms būtų tinkamai ir oficialiai apie tai pranešta.

2.   Atsitiktinai žvejybos įrankiais sugauti ruoniai vienuoliai paleidžiami nesužeisti ir gyvi. Negyvų gyvūnų kūnai iškraunami uoste ir kompetentingų nacionalinių institucijų paimami mokslinių tyrimų tikslams arba sunaikinami.

16i straipsnis

Atsitiktinis banginių būrio gyvūnų sugavimas

Kiek tai įmanoma, žvejybos laivai nedelsdami paleidžia nesužeistus ir gyvus atsitiktinai žvejybos įrankiais sugautus ir prie žvejybos laivo partemptus banginių būrio gyvūnus atgal į jūrą.

16j straipsnis

Saugomi rykliai ir rajos

1.   Į Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje (18) (toliau – Barselonos konvencijos protokolas) II priedą įtrauktų rūšių rykliai ir rajos negali būti laikomi laive, perkraunami, iškraunami, pervežami, saugomi, parduodami arba rodomi ar siūlomi pirkti.

2.   Kiek tai įmanoma, žvejybos laivams atsitiktinai sugavus į Barselonos konvencijos protokolo II priedą įtrauktų rūšių ryklius ir rajas, šie nedelsiant paleidžiami nesužeisti ir gyvi.

16k straipsnis

Ryklių identifikavimas

Draudžiama rykliams pjauti galvą ir lupti odą laive ir iki iškrovimo. Rykliai, kuriems nupjauta galva ir nulupta oda, juos iškrovus negali būti parduodami pirminio pardavimo rinkose.

VI SKYRIUS

Smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos Adrijos jūroje priemonės

16l straipsnis

Žvejybos pajėgumų valdymas

1.   Šiame straipsnyje atskaitinis smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos pajėgumas nustatytas pagal atitinkamų valstybių narių žvejybos laivų sąrašus, pateiktus BVJŽK sekretoriatui pagal Rekomendacijos GFCM/37/2013/1 22 punktą. Į tuos sąrašus patenka visi žvejybos laivai su tralais, gaubiamaisiais tinklais ar kitų rūšių apsupamaisiais tinklais be sutraukiančiojo lyno, kuriems leista žvejoti smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius ir kurie yra registruoti šio reglamento I priede nurodytuose geografiniuose parajoniuose Nr. 17 ir Nr. 18 esančiuose uostuose, arba kurie nors ir nėra registruoti tuose geografiniuose parajoniuose 2013 m. spalio 31 d. duomenimis, vykdo veiklą geografiniame parajonyje Nr. 17 ar Nr. 18 arba juose abiejuose.

2.   Žvejybos laivai su tralais ir gaubiamaisiais tinklais, neatsižvelgiant į bendrą atitinkamo laivo ilgį, klasifikuojami kaip aktyviai žvejojantys smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius, kai sardinės ir ančiuviai sudaro bent 50 % laimikio gyvojo svorio.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad bendras žvejybos laivų su tralais ar gaubiamaisiais tinklais, aktyviai žvejojančių smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius geografiniame parajonyje Nr. 17, laivyno pajėgumas pagal bendrąją talpą arba registruotą bendrąją talpą bei variklio galią (kW), užregistruotus nacionaliniame ir ES laivyno registruose, niekada neviršytų 1 dalyje nurodyto atskaitinio smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos pajėgumo.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodyti smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius žvejojantys žvejybos laivai su tralais ir gaubiamaisiais tinklais žvejotų ne daugiau kaip 20 žvejybos dienų per mėnesį ir daugiau kaip 180 žvejybos dienų per metus.

5.   Visiems į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimus turinčių žvejybos laivų sąrašą neįtrauktiems žvejybos laivams draudžiama žvejoti arba, taikant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, laikyti laive ar iškrauti didesnį nei 20 % ančiuvių arba sardinių arba ančiuvių ir sardinių kiekį, jeigu žvejybos laivas vykdo žvejybos reisą geografiniame parajonyje Nr. 17 ar Nr. 18 arba juose abiejuose.

6.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus 1 dalyje nurodyto leidimus turinčių žvejybos laivų sąrašo papildymus, išbraukimus iš jo arba jo pakeitimus, kai tik padaromi tokie pakeitimai, išbraukimai iš jo arba pakeitimai. Tais pakeitimais nedaromas poveikis 1 dalyje nurodytam atskaitiniam žvejybos pajėgumui. Komisija tą informaciją perduoda BVJŽK vykdomajam sekretoriui.

(10)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7)."

(11)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22)."

(13)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1)."

(16)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7)."

(17)  2003 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose (OL L 167, 2003 7 4, p. 1)."

(18)  OL L 322, 1999 12 14, p. 3.“;"

3.

į III antraštinę dalį įterpiamas šis skyrius:

„Ia SKYRIUS

Registravimo pareigos

17a straipsnis

Raudonųjų koralų rinkimas

Leidimus rinkti raudonuosius koralus turinčiuose žvejybos laivuose laikomas žvejybos žurnalas, kuriame registruojamas kasdien surenkamų raudonųjų koralų kiekis ir pateikiami žvejybos veiklos pagal rajoną ir gylį duomenys, įskaitant žvejybos ir nardymo dienų skaičių. Ta informacija kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pateikiama per Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 6 dalyje nustatytą laikotarpį.

17b straipsnis

Atsitiktinis tam tikrų jūrinių rūšių gyvūnų sugavimas

1.   Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio 5 daliai, žvejybos laivų kapitonai to reglamento 14 straipsnyje nurodytame žvejybos žurnale registruoja šią informaciją:

2.   Nacionalinėse ataskaitose, skirtose mokslo patariamajam komitetui analizuoti, be žvejybos žurnale užregistruotos informacijos pateikiama ši informacija:

3.   Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. valstybės narės nustato žvejybos laivų, kuriems netaikoma Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatyta pareiga pildyti laivo žvejybos žurnalą, kapitonams skirtas 1 dalyje nurodytas atsitiktinio gyvūnų sugavimo atvejų registravimo taisykles.“;

4.

įterpiami šie straipsniai:

„23a straipsnis

Atitinkamų duomenų pateikimas Komisijai

1.   Nė vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 15 d. atitinkamos valstybės narės Komisijai pateikia:

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. Komisija perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją BVJŽK vykdomajam sekretoriui.

3.   Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius surinktiems raudoniesiems koralams iškrauti paskirtų uostų sąrašo pagal Rekomendacijos GFCM/36/2012/1 5 punktą pakeitimus.

4.   Siekdamos rinkti patikimą informaciją apie inkariniais žiauniniais tinklais paprastuosius dygliaryklius žvejojančių žvejybos laivų poveikį banginių būrio gyvūnų populiacijoms Juodojoje jūroje ir pateikia tą informaciją Komisijai, valstybės narės įtvirtina tinkamas stebėsenos sistemas.

5.   Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius Rekomendacijos GFCM/35/2011/5 6 punkte nurodytų geografinių vietovių žemėlapių ir sąrašų, kuriuose nurodyta, kur yra ruonių vienuolių urvai, pakeitimus.

6.   Komisija 3, 4 ir 5 dalyse nurodytą informaciją nedelsdama perduoda BVJŽK vykdomajam sekretoriui.

7.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, susijusius su 1, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos informacijos formatu ir perdavimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

23b straipsnis

Smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos Adrijos jūroje kontrolė, stebėsena ir priežiūra

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai savo planus ir programas, kuriais, vykdant atitinkamą stebėseną ir teikiant ataskaitas, visų pirma apie per mėnesį sužvejotą laimikį ir žvejybos pastangas, būtų užtikrinta atitiktis 16l straipsniui.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 30 d. Komisija perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją BVJŽK vykdomajam sekretoriui.“;

5.

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/12

1.

Komisija pirmiau nurodytą pasiūlymą pateikė 2014 m. liepos 11 d.

2.

Vidaus ir išorės žuvininkystės politikos darbo grupė svarstė pasiūlymą laikotarpiu tarp 2014 m. liepos 18 d. ir 2015 m. sausio 8 d., atsižvelgdama ir į raštu pateiktas valstybių narių pastabas (1).

3.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonę priėmė 2014 m. spalio 15 d. (2)

4.

Europos Parlamentas savo poziciją per pirmąjį svarstymą priėmė 2015 m. sausio 13 d., patvirtindamas pakeitimus, dėl kurių Žuvininkystės komitetas nubalsavo anksčiau.

5.

Remdamosi įgaliojimais, kuriuos Nuolatinių atstovų komitetas 2015 m. sausio 21 d. suteikė pirmininkaujančiai valstybei narei, institucijos surengė trišalio dialogo susitikimus 2015 m. kovo 2 d. ir, remiantis pakeistais įgaliojimais, kovo 26 d. Nuolatinių atstovų komitetas patvirtino šiuose susitikimuose pasiektą kompromisą 2015 m. gegužės 8 d. (3) Po to, 2015 m. gegužės 11 d., Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto pirmininkas informavo Tarybą apie tai, kad Europos Parlamentas per antrąjį svarstymą pritars be pakeitimų Tarybos pozicijai, kurią Taryba priims pagal politinį susitarimą.

6.

Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl peržiūrėto teksto 2015 m. gegužės 19 d.

7.

Pasiūlymo tikslas – atnaujinti Reglamentą (ES) Nr. 1343/2011, į Sąjungos teisę įtraukiant teisinius įpareigojimus, susijusius su išsaugojimo ir kontrolės priemonėmis, kurias Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (BVJŽK) priėmė 2011–2014 m.

8.

Taryba pateikė pasiūlymo pakeitimų, kurių tikslas, viena vertus, – įgyvendinti išsaugojimo priemones kuo labiau laikantis tarptautiniu lygmeniu sutartų rekomendacijų. Taryba nori užtikrinti vienodas sąlygas Viduržemio jūros regiono žuvininkystės politikai vykdyti. Kita vertus, pakeitimais siekiama supaprastinti ir modernizuoti įgaliojimų priimti sprendimus delegavimą.

9.

Europos Parlamentas balsavo dėl 25 pakeitimų, kuriais siekiama spręsti panašius susirūpinimą keliančius klausimus. Kalbant apie įgaliojimų priimti sprendimus delegavimą, Parlamentas pritarė, kad Komisijai būtų suteikti įgaliojimai, tačiau nustatė saugiklius nacionalinėms priemonėms, kurių buvo imtasi per šį laiką, kad būtų laikomasi tarptautinių rekomendacijų. Taryba pakoregavo savo poziciją, kad atsižvelgtų į Parlamento pasiūlytus pakeitimus dėl esminių aspektų, ir siekdama kompromiso performulavo procedūrines nuostatas, susijusias su įgaliojimų priimti sprendimus delegavimu.

10.

Taryba iš dalies pakeitė draudimą dėl žvejybos tralais pakrantėse Juodojoje jūroje, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti tam tikras išimtis, kurias pagrindžia ypatingos aplinkybės, kurios yra išvardytos atitinkamoje BVJŽK rekomendacijoje. Komisija tikrina valstybių narių nukrypti leidžiančias nuostatas.

11.

Mažų pelaginių žuvų rūšių apsaugos priemonių klausimu Taryba ir Parlamentas laikėsi tos pačios nuomonės, kad reikia priemonės taikymo srities techninio pakeitimo.

12.

Taryba pritarė Parlamento susirūpinimui dėl įvairių pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su nuotolinio valdymo povandeninių transporto priemonių laipsnišku atsisakymu, išvardijimo. Kalbant apie nukrypti leidžiančių nuostatų taikymą, iš dalies pakeistame pasiūlyme numatoma deleguotojo akto galimybė; jis būtų priimamas taikant regionalizacijos procesą – ši sąvoka įvesta remiantis bendros žuvininkystės politikos reforma. Be to, reaguojant į Parlamento iškeltą klausimą dėl nacionalinių priemonių apsaugos buvo nustatytas pereinamojo laikotarpio mechanizmas.

13.

Tarybos pateikti pakeitimai dideliu mastu sutapo su Parlamento pateiktaisiais. Jais nustatoma papildomų praktinių elementų, kad būtų išvengta saugomų rūšių sugavimo, ir dėl specialaus elgesio su jomis atsitiktinio sugavimo atveju.

14.

Tarybos pateiktais pakeitimais atskiriama būtiniausia informacija, kurią žvejai turi užregistruoti, ir apibendrinta statistinė informacija, kurią valstybės narės teiks BVJŽK.

15.

Rengdama savo poziciją, Taryba visapusiškai atsižvelgė į Komisijos pasiūlymą ir Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją.