29.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 314/9

1.

Ar Direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema (1), 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 23 punktus, siejamus su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (2) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį „kredito įstaiga“ yra įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita (KRR (Kapitalo reikalavimų reglamentas) įstaiga), reikia aiškinti taip, kad Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies taikymo sritis apima ir laipsniško likvidavimo bendrovę, kuri nebeturi banko licencijos vykdyti banko sandorius arba pagal teisinę licenciją gali vykdyti tik portfeliui laipsniškai likviduoti skirtą (banko) veiklą?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: Ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (su pakeitimais, padarytais Direktyvos 2014/59/ES 117 straipsnio 1 punktu) (3) 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad nacionalinės administracinės institucijos paskirta nurašymo priemonė – taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalį – (nors į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai) be jokių kitų formalumų neribotai galioja ir kitose valstybėse narėse įsisteigusiems asmenims?

3.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: Ar pagal Sąjungos teisėje, konkrečiai SESV 63 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintą laisvo kapitalo judėjimo principą draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kuria išplečiama Direktyvos 2014/59/ES taikymo sritis į ją įtraukiant ir laipsniško likvidavimo bendrovę, kuri nebeturi banko licencijos vykdyti banko sandorius arba pagal teisinę licenciją gali vykdyti tik portfeliui laipsniškai likviduoti skirtą (banko) veiklą?

4.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: Ar, atsižvelgiant į effet utile principą ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą, Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad nacionalinės administracinės institucijos paskirta nurašymo priemonė kitoje valstybėje narėje turi būti pripažįstama ir tuomet, kai pagal nacionalinę teisę Direktyvos 2014/59/ES taisyklės taikomos ir įstaigai, kuri Direktyvos 2014/59/ES įsigaliojimo dieną, t. y. 2014 m. liepos 2 d. dar buvo kredito įstaiga pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą (KRR įstaiga), tačiau šio statuso neteko dar nepasibaigus Direktyvos 2014/59/ES perkėlimo į nacionalinę teisę terminui, t. y. iki 2014 m. gruodžio 31 d.?

5.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: Ar Direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, 2 straipsnio 1 dalies 67 punkte pateiktą ir 44 straipsnio 2 dalies b punkte vartojamą sąvoką „užtikrintasis įsipareigojimas“, visų pirma atsižvelgiant į Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 2 dalį, reikia aiškinti taip, kad ši sąvoka apima ir įsipareigojimus, dėl kurių viešosios teisės reglamentuojama vietos valdžios institucija (šiuo atveju – Austrijos Karintijos federalinė žemė) pagal įstatymą prisiėmė įsipareigojimų įvykdymo garantiją?

6.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: Ar Direktyvos 2014/59/ES 43 straipsnio 2 dalies b punktą, 59 straipsnio 3 dalies b punktą ir 4 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal šias nuostatas draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią priemonė, atitinkanti Direktyvos 2014/59/ES 43 straipsnyje numatytą gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, vykdoma tokiu atveju, kai nebėra realios tikimybės atkurti tos įstaigos gyvybingumą, sistemiškai svarbios paslaugos nėra perduodamos laikinai įstaigai ir jokios kitos šios įstaigos dalys nėra parduodamos, o ji skirta tik turtui, teisėms ir įsipareigojimams valdyti, siekiant tvarkingai, aktyviai ir kuo geriau realizuoti atskiras šio turto dalis, teises ir įsipareigojimus (laipsniškas portfelio likvidavimas)? Ar tokiu atveju pagal Direktyvos 2014/59/ES reikalavimus pirmenybę reikėtų teikti šios laipsniško likvidavimo bendrovės likvidavimui keliant įprastinę bankroto bylą?