EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62017CN0493

Byla C-493/17: 2017 m. rugpjūčio 15 d. Bundesverfassungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Heinrich Weiss ir kt.

OL C 402, 2017 11 27, p. 9–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

27.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 402/9


2017 m. rugpjūčio 15 d.Bundesverfassungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Heinrich Weiss ir kt.

(Byla C-493/17)

(2017/C 402/11)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverfassungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Heinrich Weiss, Jürgen Heraeus, Patrick Adenauer, Bernd Lucke, Hans-Olaf Henkel, Joachim Starbatty, Bernd Kölmel, Ulrike Trebesius, Peter Gauweiler, Johann Heinrich von Stein, Gunnar Heinsohn, Otto Michels, Reinhold von Eben-Worlée, Michael Göde, Dagmar Metzger, Karl-Heinz Hauptmann, Stefan Städter, Markus C. Kerber ir kt.

Atsakovai: Bundesregierung, Bundestag, Europos centrinis bankas, Deutsche Bundesbank

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2015 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/774 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/10) (1), iš dalies pakeistas 2015 m. lapkričio 5 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2015/2101, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/774 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/33) (2), 2016 m. balandžio 18 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2016/702, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/774 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2016/8) (3), ir 2016 m. birželio 22 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2016/1041 dėl Graikijos Respublikos išleistų arba visapusiškai garantuotų antrinę rinką turinčių skolos priemonių tinkamumo ir Sprendimo (ES) 2015/300 panaikinimo (ECB/2016/18) (4), arba jo įgyvendinimo būdas pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnio 1 dalį?

Ar pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pirmiausia 123 straipsnio 1 dalį tai, kad įgyvendinant viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programą (PSPP)

a)

pirkimų detalės pranešamos tokiu būdu, kuris rinkoje sukelia faktinį tikrumą, kad Eurosistema įsigis dalį valstybių narių išleidžiamų obligacijų?

b)

net ir ex post neskelbiama jokių detalių apie minimalių terminų tarp skolos priemonės išleidimo pirminėje rinkoje ir jos įsigijimo antrinėje rinkoje laikymąsi, todėl teisminė kontrolė šiuo atžvilgiu yra neįmanoma?

c)

visos įsigytos obligacijos ne vėl parduodamos, o laikomos iki termino pabaigos, taip faktiškai paimant jas iš rinkos?

d)

Eurosistema įsigyja nominaliai antrinę rinką turinčias skolos priemones su neigiama grąža termino pabaigoje?

2.

Ar pirmajame klausime nurodytas sprendimas pažeidžia SESV 123 straipsnį bet kuriuo atveju tuomet, jeigu jo vėlesnis įgyvendinimas, atsižvelgiant į pirmiausia dėl tinkamų pirkti skolos priemonių sumažėjimo pasikeitusias finansinių rinkų sąlygas, reikalauja nuolatinio pirminių pirkimo taisyklių švelninimo, o Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyti obligacijų pirkimo programos, tokios, kaip antai PSPP, apribojimai netenka poveikio?

3.

Ar pirmajame klausime nurodytas aktualios redakcijos 2015 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/774 pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 119 straipsnį ir 127 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 17–24 straipsnius, nes viršija šiose nuostatose reglamentuotus Europos Centrinio Banko su pinigų politika susijusius įgaliojimus ir todėl kėsinasi į valstybių narių kompetenciją?

Ar Europos Centrinio Banko įgaliojimai viršijami pirmiausia todėl, kad

a)

pirmajame klausime minėtas sprendimas, atsižvelgiant į PSPP apimtį, kuri 2017 m. gegužės 12 d. siekė 1 534,8 mlrd. eurų, daro didelę įtaką valstybių narių refinansavimo sąlygoms?

b)

pirmajame klausime minėtas sprendimas, atsižvelgiant į a punkte minėtą valstybių narių refinansavimo sąlygų pagerėjimą ir jo poveikį komerciniams bankams, turi ne tik netiesioginių padarinių kalbant apie ekonominę politiką, bet jo objektyviai nustatomi padariniai liudija, kad su ekonomine politika susiję programos tikslai yra mažų mažiausiai lygiaverčiai jos pinigų politikos tikslams?

c)

pirmajame klausime minėtas sprendimas dėl didelių padarinių ekonominės politikos srityje pažeidžia proporcingumo principą?

d)

pirmajame klausime minėtas sprendimas, kadangi nėra konkrečiai pagrįstas, daugiau nei dvejus metus trunkančio jo įgyvendinimo metu negali būti patikrintas dėl to, ar jis vis dar tebėra reikalingas ir proporcingas?

4.

Ar pirmajame klausime minėtas sprendimas pažeidžia SESV 119 straipsnį ir 127 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 17–24 straipsnius bet kuriuo atveju todėl, kad jo apimtis ir daugiau negu dvejus metus trunkantis įgyvendinimas bei iš to išplaukiantys padariniai ekonominės politikos srityje suteikia pretekstą kitaip traktuoti PSPP reikalingumą ir proporcingumą ir dėl to šis sprendimas nuo tam tikro laiko momento pradeda viršyti Europos Centrinio Banko su pinigų politika susijusius įgaliojimus?

5.

Ar pirmajame klausime minėtame sprendime galbūt įtvirtintas neribotas rizikos paskirstymas tarp Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų tuo atveju, jeigu centrinės vyriausybės ir jiems prilyginti emitentai neįvykdytų iš obligacijų kylančių įsipareigojimų, pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnį ir 125 straipsnį ir Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalį, jeigu dėl to gali tapti būtina rekapitalizuoti nacionalinius centrinius bankus biudžeto lėšomis?


(1)  OL L 121, p. 20.

(2)  OL L 305, p. 106.

(3)  OL L 121, p. 24.

(4)  OL L 169, p. 14.


Top