1.

Ar SESV 279 straipsnį ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 2 dalį, siejamus su ESS 4 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi ir 2020 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo nutarties Komisija / Lenkijos Respublika (byla C-791/19 R) [rezoliucinės dalies] 1 punkto pirma ir antra įtraukomis, reikia suprasti taip, kad Izba Dyscyplinarna Sądu Najwyższego (Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegija) pirmininko prašymas perduoti bylos dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo tarnybos santykių nebuvimo nustatymo medžiagą turi būti atmestas, nes jį pateikė subjektas, kuris, kol nebus išspręsta byla C-791/19, negali imtis jokių veiksmų dėl to, kad yra sustabdytas Ustawa z dnia 8 grudnia 2017 r. o Sądzie Najwyższym (2017 m. gruodžio 8 d. Aukščiausiojo Teismo įstatymas (suvestinė redakcija: Dz. U., 2019, 825 pozicija, su pakeitimais) 3 straipsnio 5 punkto, 27 straipsnio ir 73 straipsnio 1 dalies taikymas?

2.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su ESS 2 straipsniu ir 4 straipsnio 3 dalimi ir teise kreiptis į teismą, reikia aiškinti taip, kad nacionalinis teismas, priimantis sprendimą byloje dėl nacionalinio teismo teisėjo tarnybos santykių nebuvimo nustatymo dėl esminių per paskyrimo procedūrą padarytų pažeidimų, privalo nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui tokioje byloje priimti sprendimus bet kokiose kitose bylose, kurioms taikoma Sąjungos teisė, nes priešingu atveju tokio teisėjo veiksmai ir priimti sprendimai nesukeltų teisinių pasekmių, o kitoms institucijoms nurodyti neskirti tokiam atsakovui bylų ir neskirti jo į teismo kolegijas?

3.

Ar ESS 2 straipsnį ir 4 straipsnio 2 dalį, siejamus su 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, ir teisės kreiptis teismą principą reikia aiškinti taip, kad:

4.

Ar ESS 2 straipsnį ir 4 straipsnio 2 dalį, siejamus su 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, ir teisės į teismą principą bei SESV 267 straipsnį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės konstitucinės tapatybės sąvokos turinys, susijęs su teise kreiptis į teismą, gali būti nustatomas kaip privalomas valstybės narės paskutinės instancijos teismui tik per dialogą su Teisingumo Teismu, kurį vykdo tas teismas ar kiti nacionaliniai teismai (pvz., konstitucinis teismas), naudodamiesi prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra?

5.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir bendrąjį teisės kreiptis į anksčiau įstatymu įsteigtą teismą principą reikia aiškinti taip, kad valstybės narės paskutinės instancijos teismas turi atmesti prašymą perduoti bylos, kurioje jis kreipėsi į Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu, medžiagą, jei tokį prašymą pateikė asmuo, paskirtas į teisėjo pareigas pagal nacionalinės teisės nuostatas ir tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo įsteigtas nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų neatitinkantis ir nelaikytinas įsteigtu pagal įstatymą teismas, ir neprivalo prieš tai pasinaudoti procedūra, nurodyta prejudiciniame klausime byloje C-508/19 ir 2019 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo sprendime A. K. ir kt. (sujungtos bylos C-585/18, C-624/18 ir C-625/18)?