EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 01 25

COM(2017) 43 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Bulgarijos pažanga pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą

{SWD(2017) 24 final}

1.    ĮVADAS

2007 m. Bulgarijai stojant į Europos Sąjungą buvo sukurtas bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas (BTM) 1 , kuriuo siekiama pašalinti teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu trūkumus. Nuo tada BTM ataskaitose konkrečiomis rekomendacijomis siekta padėti Bulgarijos valdžios institucijoms sutelkti pastangas ir buvo apžvelgiama Bulgarijos padaryta pažanga. Šiais metais sukanka 10 metų nuo BTM sukūrimo ir Komisija apžvelgia nuveiktus darbus, neišspręstus uždavinius ir likusius veiksmus, kurių dar reikia imtis, kad būtų pasiekti BTM tikslai. 

Taryba yra ne kartą aiškiai pasakiusi, kad BTM bus baigtas taikyti, kai bus pasiekti visi šeši Bulgarijai taikomi orientaciniai tikslai 2 . Orientaciniai tikslai buvo nustatyti stojant į ES ir apima valstybių narių funkcionavimui esminius klausimus – teismų nepriklausomumą ir veiksmingumą, tarnybinę etiką ir kovą su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu. Kad šie tikslai būtų pasiekti, reikia imtis teisėkūros ir institucinių veiksmų. Be to, tokius veiksmus visapusiškai įvertinti galima tik atsižvelgiant į tai, ar jų numatomas poveikis yra juntamas praktiškai ir ar juos galima laikyti įtvirtintais Bulgarijos teisinėje ir institucinėje struktūroje ir negrįžtamais. Tai leidžia piliečiams tikėti, jog Bulgarijoje priimami sprendimai ir taikoma praktika visiškai atitinka teisinės valstybės principus, ir suteikiamas pagrindas tarpusavio pasitikėjimui, kuris yra būtinas, norint veiksmingai įgyvendinti ES teisę.

Teismų sistemos reforma ir kova su korupcija – svarbiausios problemos, su kuriomis per pastaruosius dešimt metų susidūrė Bulgarijos visuomenė 3 . BTM Bulgarijoje atlieka svarbų vaidmenį – tai reformų varomoji jėga ir priemonė, padedanti sekti daromą pažangą. Komisijos išvados ir BTM metodika nuolat sulaukdavo Tarybos pritarimo; prie jų rengimo bendradarbiaudamos ir teikdamos medžiagą prisidėjo daug valstybių narių. Bendradarbiavimą taip pat sustiprino parama Bulgarijai iš ES fondų ir naujausia tikslinė pagalba, koordinuojama Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos.

Nors per pastaruosius 10 metų buvo stebima pažanga, BTM ataskaitose taip pat pažymėta, kad reformų tempas skyrėsi, ypač dėl politinio nestabilumo laikotarpių. Palaipsniui įdiegta sistema, įskaitant dvi svarbias nacionalines strategijas dėl teismų sistemos reformos ir kovos su korupcija. Tebėra sunku pasiekti pažangą kovojant su aukšto lygio korupcija ir organizuotu nusikalstamumu: kad reforma būtų vertinama kaip iš tiesų įsitvirtinusi, reikia kaupti patirtį, t. y. teismuose sėkmingai užbaigti nagrinėti bylas, susijusias su aukštas pareigas užimančiais asmenimis.

Šioje ataskaitoje apžvelgiami Bulgarijoje nuo 2007 m. įvykę pokyčiai. Kaip ir ankstesniais metais, ji parengta Komisijai atlikus kruopščią analizę, glaudžiai bendradarbiaujant su Bulgarijos valdžios institucijomis, taip pat atsižvelgiant į pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių, įskaitant kitas valstybes nares, pastabas.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad svarbu gerai suprasti BTM taikymo sritį. Sprendimuose, kuriais nustatytas BTM, apibrėžti BTM taikymo srities, susijusios su teismų reforma ir kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu, parametrai. Remiantis šiais parametrais bus nustatyta, kada orientaciniai tikslai yra pasiekti. Tačiau reformų tempui ir mastui neabejotinai turi įtakos Bulgarijos aplinka, kurioje sprendžiamos konkrečios BTM taikymo sričiai priklausančios problemos, Bulgarijos visuomenės ypatumai ir jos valdymo sistema. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais Bulgarijoje dėtų pastangų didinti administracinius gebėjimus nepakanka, o tai turi įtakos reformų procesui. Teisėkūros procesas Bulgarijoje neužtikrino nuspėjamos teisinės aplinkos 4 . Bulgarijos žiniasklaida dažnai apibūdinama kaip priklausoma ir nesugebanti veiksmingai užtikrinti žurnalistikos standartų laikymosi, o tai turi neigiamą poveikį vykstant viešiems debatams dėl reformų 5 . Nors šios problemos nepriklauso BTM kompetencijai, jos daro tiesioginį poveikį gebėjimui vykdyti reformą ir dėl jų Bulgarijai buvo sunku daryti pažangą.

Todėl, kalbant apie BTM veikimą, šioje ataskaitoje pateikiamos kelios rekomendacijos teikti daugiau ataskaitų ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Trumpuoju laikotarpiu tai padėtų Komisijai padaryti galutines išvadas. Nustojus taikyti BTM, tai prisidėtų prie reformos tvarumo, nes padėtų užtikrinti atskaitomybę.

Galiausiai reikėtų pabrėžti, kad dėl išskirtinės BTM taikymo srities negalima jo tiesiogiai sieti su kitomis politikos sritimis. Todėl Komisija nemano, kad būtų tinkama BTM sieti su kitose srityse priimtais sprendimais, pavyzdžiui, dėl tinkamumo finansuoti iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų arba galimybės patekti į Šengeno erdvę.

Siekiant nustatyti svarbiausius likusius veiksmus, reikalingus BTM tikslams įgyvendinti, šioje ataskaitoje žvelgiama į ilgesnio laikotarpio perspektyvą. Iki šiol įgytas pagreitis leidžia sutelkti dėmesį į svarbiausius likusius veiksmus, kurių reikia imtis. Kai bus imtasi šioje ataskaitoje nustatytų veiksmų orientaciniams tikslams pasiekti, bus laikoma, kad atitinkamas orientacinis tikslas laikinai pasiektas. Kai tai bus galima pasakyti apie visus orientacinius tikslus, BTM taikymas bus nutrauktas. Todėl galima manyti, kad pateiktos rekomendacijos yra pakankamos šiam tikslui pasiekti, išskyrus atvejį, kai dėl tam tikrų pokyčių akivaizdžiai sumažėtų daroma pažanga. Komisija mano, kad tai taip pat turėtų paspartinti Bulgarijos valdžios institucijų ir visos ES vykdomą procesą. Komisijos nuomone, tuo atveju, kai laikoma, kad padaryta didelė pažanga siekiant orientacinių tikslų, ryžtingas reformos įgyvendinimas ir jos tempo bei nuoseklios krypties išlaikymas leistų tuos tikslus pasiekti greitai, o jei pažanga menka, tai padaryti būtų sudėtingiau. Todėl kitą ataskaitą Komisija ketina pateikti į 2017 m. pabaigą ir yra pasirengusi suteikti tolesnę pagalbą, kad padėtų užtikrinti negrįžtamą pažangą ir taip užbaigti mechanizmo taikymą.

2.    ORIENTACINIŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO NUO BTM TAIKYMO PRADŽIOS PAŽANGOS VERTINIMAS

Šiame skirsnyje ne tik vertinama pažanga, padaryta vykdant 2016 m. BTM ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, bet ir bendrai apžvelgiamas reformų vykdymo dešimtmetis. Svarbiausi pokyčiai ir rezultatai išsamiai išdėstyti pridedamoje techninėje ataskaitoje 6 . Šešis orientacinius tikslus galima vertinti atskirai, yra ir jų tarpusavio ryšių. Vertinant pažangą buvo atsižvelgiama į struktūrines sąlygas (pvz., įstatymus, institucijas ir išteklius), rezultatus ir patirtį ir į tai, ar pažanga gali būti laikoma negrįžtama. Taip pat pažymėtina, kad nuo tada, kai buvo susitarta dėl BTM orientacinių tikslų, iš esmės keitėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tarptautiniai standartai, geriausia patirtis ir lyginamoji informacija apie nacionalines teisingumo sistemas Europos Sąjungoje, kuriais Bulgarijos valdžios institucijos vadovavosi vykdydamos reformas ir kurie padeda objektyviai ir palyginamai įvertinti Bulgarijos teismų sistemos ir jos kovą su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu raidą, kiek tai susiję su šešiais orientaciniais tikslais.

2.1.    Teismų reforma

Teismų nepriklausomumas ir atskaitomybė

Pirmasis orientacinis tikslas yra susijęs su teismų reforma – sukurti stabilią konstitucinę sistemą, kad atsirastų nepriklausoma ir atskaitinga teismų sistema. Per pastaruosius dešimt metų, siekdama skatinti gerą teisminių institucijų valdymą ir tarnybinės etikos standartų laikymąsi teismuose, Bulgarija du kartus keitė Konstituciją, taip pagerindama Aukščiausiosios teismų tarybos (ATT) veikimą ir įsteigdama Aukščiausiosios teismų tarybos inspekciją (ATTI). Pirmieji pokyčiai įvyko netrukus po jos įstojimo į ES. Tolesnės reikšmingos reformos buvo vykdomos atsižvelgiant į 2015 m. gruodžio mėn. Nacionalinės Asamblėjos priimtus Konstitucijos pakeitimus. Visų pirma, pakeitimais ATT buvo įsteigtos dvi atskiros kolegijos – prokurorų ir teisėjų, taip pat padidintas skaidrumas priimant sprendimus su darbuotojais susijusiais klausimais ir renkant ATT narius ir sustiprintas ATT inspekcijos vaidmuo, susijęs su teisėjų tarnybine etika. Kai kurie iš šių pokyčių, pavyzdžiui, principo „vienas teisėjas – vienas balsas“ taikymas rinkimuose į ATT, buvo rekomenduoti ankstesnėse BTM ataskaitose. 2016 m. užbaigtas šių pokyčių perkėlimas į teisės aktus, taigi, visas jų poveikis bus matomas tik juos įgyvendinus. Jau dabar akivaizdu, kad po Tarybos reformos sprendimų priėmimas tapo skaidresnis, o daugiau demokratijos taip pat bus naudinga vykstant rinkimams į Tarybą 2017 m. Tačiau išlikusi įtampa tarp Tarybos narių, kai svaidomasi kaltinimais dėl objektyvumo stokos priimant svarbius sprendimus, tebekelia susirūpinimą. Paskutinėse dviejose BTM ataskaitose buvo pabrėžta, kad į 2014 m. pabaigoje Sofijos miesto teisme aptiktą padėtį sureaguota pavėluotai ir padrikai, todėl susilaukta dar daugiau kaltinimų dėl nederamo poveikio ATT viduje. Apskritai, Bulgarija padarė didelę pažangą siekdama pirmo orientacinio tikslo, tačiau vis dar turi pademonstruoti, kaip sekasi įgyvendinti naujausius Konstitucijos pakeitimus.

Teisinė sistema

Antrasis orientacinis tikslas susijęs su teisine sistema, būtent su svarbiausiais teisės aktais, turinčiais įtakos teismų sistemai ir teismo procedūroms. Per pastaruosius dešimt metų įvyko reikšmingų pokyčių, ypač susijusių su Teismų sistemos įstatymu ir civilinio proceso patobulinimu. 2016 m. buvo priimti plataus masto Teismų sistemos įstatymo pakeitimai, pagrįsti Vyriausybės parengta ir Nacionalinės asamblėjos 2015 m. patvirtinta išsamia teismų reformos strategija. Šiais pakeitimais, kurie parengti glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis ir profesijų atstovais 7 , siekiama patobulinti įvairių sričių teisės aktus, pvz., susijusius su teisėjų karjeros raida ar teismų vidaus valdymu. Vertinant kartu su ankstesnėmis reformomis, šie pokyčiai yra didelis žingsnis į priekį reformuojant Bulgarijos teismus.

Kalbant apie baudžiamąjį procesą, pokyčiai ne tokie akivaizdūs, tebėra svarbių uždavinių, kuriuos dar reikia išspręsti. Nepaisant svarbių patobulinimų, atliktų įstojus į ES, baudžiamasis procesas Bulgarijoje tebekelia rimtų problemų siekiant veiksmingo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sudėtingų bylų atveju, įskaitant bylas, susijusias su aukšto lygio korupcija ir sunkių formų organizuotu nusikalstamumu. Bėgant metams buvo nustatytos kelios konkrečios problemos ir kai kurios iš jų buvo išspręstos ėmusis teisėkūros veiksmų. Tačiau baudžiamojo proceso formalumas tebėra viena iš Bulgarijos teisinės sistemos problemų. Rengiami tolesni pasiūlymai dėl teisės aktų ir kai kurie iš jų, kartu su tinkamomis organizacinėmis priemonėmis, galėtų turėti didelį poveikį.

Taip pat nustatyta, kad baudžiamasis kodeksas kelia problemų, kai kalbama apie sunkių nusikaltimų baudžiamąjį persekiojimą, ir dėl jo diskutavo kelios iš eilės vyriausybės 8 . 2015 m. vyriausybė pradėjo iš naujo svarstyti platesnę baudžiamosios teisės politikos reformą, o 2016 m. darbas buvo tęsiamas pateikus nepriklausomų ekspertų parengtą techninės pagalbos projektą. Šių svarstymų tikslas – visapusiška reforma, kuriai parengti reikės atidžios analizės ir pasirengimo, įskaitant plataus masto konsultacijas su teismais ir teisininkais. Akivaizdu, kad bet kokia plataus masto baudžiamojo kodekso reforma būtų ilgalaikis procesas. Nepaisant to, toks procesas neužkirstų kelio greičiau vykstantiems pokyčiams, kurie galėtų turėti teigiamą poveikį kalbant apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už korupciją arba organizuotus nusikaltimus. Apskritai, Bulgarija padarė tam tikrą pažangą siekdama antrojo orientacinio tikslo, tačiau liko neišspręsti svarbūs klausimai, visų pirma baudžiamojo proceso formalizmo ir korupcijos bei organizuotų nusikaltimų tyrimo ir patraukimo atsakomybėn už juos teisinės sistemos tobulinimo.

Tęsiama teismų reforma

Trečiasis orientacinis tikslas susijęs su teismų reforma, kuria siekiama padidinti teismų profesionalumą, atskaitomybę ir veiksmingumą. Apžvelgus dešimties metų laikotarpį, akivaizdžiai matyti, kad daryti pažangą sunku, jei teisėjai arba prokurorai nepasiekia sutarimo. Per daugelį metų iš esmės patobulintos tokios sritys, kaip teisėjų mokymas, atsitiktinis bylų paskirstymas teismuose ir teisminių institucijų bei atskirų teisėjų darbo krūvio analizė. Imtasi veiksmų tokios srityse kaip e. teisingumas. Teisėjų ir pilietinės visuomenės noras paremti reformą labai padėjo palengvinti šį procesą. Tačiau buvo sunku priimti sprendimus tokiose opiose srityse kaip teismų ir prokuratūros restruktūrizavimas atliekant bendrą teisminės sistemos reformą. Nors nuovokūs vadovybės sprendimai, pvz., kasmet perskirstyti pareigas, padėjo sušvelninti tokius trūkumus, Aukščiausioji teismų taryba nesugebėjo arba nenorėjo paspartinti reformos šiose srityse. Tai padidino darbo krūvio disbalansą didesniuose šalies teismuose ir turėjo neigiamą poveikį bendriems Bulgarijos teismų veiklos rezultatams. Be to, padaryta tik nedidelė pažanga užtikrinant Aukščiausiosios teismų tarybos vykdomų drausminių procedūrų sąžiningumą ir skaidrumą.

Bulgarijos prokuratūros reforma – dar viena jautri ir sudėtinga sritis. Bulgarijos prokuratūra yra teismų sistemos dalis ir yra nepriklausoma nuo įstatymų vykdomosios valdžios. Vis dėlto ji atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik baudžiamuosiuose procesuose, bet ir apskritai vykdant administracijos stebėseną. Kadangi jos ir vykdomosios valdžios funkcijos nėra atskirtos, kyla daugiau įtarimų, kad daromas nederamas poveikis, ir sulaukiama kritikos dėl prokuratūros atskaitomybės stokos. Prokuratūra atsidūrė pačiame diskusijų centre ne tik dėl kritikos, kad ji pernelyg įtakinga, bet ji taip pat linksniuojama diskusijose dėl to, kad Bulgarijoje vis nėra įtikinamų rezultatų, susijusių su nuosprendžiais aukšto lygio korupcijos ir sunkių formų organizuoto nusikalstamumo bylose. Per pastaruosius dešimt metų prokuratūra buvo kelis kartus reorganizuota, taip pat buvo taikytos teisėkūros ir kitokios priemonės jos veiksmingumui padidinti. Nepaisant šių pastangų, rezultatai rodo, kad išlieka svarbių problemų 9 . Tokiomis aplinkybėmis 2016 m. Bulgarija priėmė sprendimą prašyti projekte dalyvaujančios Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos ir kelių kitų valstybių narių ekspertų parengti nepriklausomą Bulgarijos prokuratūros analizę. Ji papildo ankstesnę per daugelį metų atliktą analizę. Bulgarija turi padaryti šiomis analizėmis pagrįstas išvadas ir apibrėžti tolesnius veiksmus, kaip spręsti šį svarbų klausimą. Apskritai, nors Bulgarija padarė tam tikrą pažangą siekdama trečiojo orientacinio tikslo, tebėra svarbių spręstinų uždavinių.

2.2.    Korupcija

Ketvirtasis ir penktasis orientaciniai tikslai yra susiję su kova su korupcija: aukšto lygio korupcija ir korupcija apskritai, ypač vietos lygmeniu ir pasienyje. Apžvelgus dešimties metų laikotarpį, abejose srityse matomos problemos, su kuriomis susidūrė Bulgarija, stengdamasi pamažu priimti reikiamus įstatymus ir įsteigti reikiamas institucijas, kad išspręstų pasitikėjimo stokos problemą, kurią akivaizdžiai rodo Bulgarijos visuomenės nuomonės tyrimai. Iki šiol Bulgarijoje pasitaikė labai nedaug atvejų, kai bylose dėl aukšto lygio korupcijos būtų priimtas galutinis nuosprendis, nors tai būtų neabejotinas būdas parodyti, kad kovai su korupcija iš tiesų teikiamas prioritetas. Bulgarija tebėra viena iš ES valstybių narių, kuriose suvokiamas korupcijos lygis yra didžiausias 10 , ir piliečiai 11 bei įmonės 12 korupciją tebelaiko svarbia problema. Garsūs skandalai, tokie kaip 2013 m. skandalas dėl Interesų konflikto komisijos 13 , nesulaukė aiškių ir ryžtingų veiksmų. Daugelį metų problemos buvo išsamiai analizuojamos ir rasti tokie galimi paaiškinimai kaip pasenusios baudžiamojo kodekso nuostatos, svarbiausių institucijų gebėjimų stoka, nepakankamai gerai organizuotos arba fragmentiškos struktūros ir sudėtingos procedūros – visa tai yra problemos, kurioms išspręsti reikia laiko, įsipareigojimo ir ryžto. Pirmaisiais metais po įstojimo į ES, Bulgarija ėmėsi teisėkūros ir institucinių kovos su korupcija priemonių. Tačiau, nors pirmieji rezultatai kai kuriose srityse atrodė daug žadantys, šios pastangos neatnešė reikiamų esminių pokyčių kovojant su korupcija. 2015 ir 2016 m. Vyriausybė toliau stengėsi įsteigti bendrą kovos su korupcija instituciją, kuriai būtų suteikti įgaliojimai vykdyti administracinius tyrimus ir tikrinti aukštas pareigas einančių pareigūnų interesų konfliktus bei asmeninį turtą. Tačiau Parlamente nebuvo pasiekta susitarimo dėl kovos su korupcija įstatymo, pagal kurį būtų įsteigta ši įstaiga, o tai rodo, kad pastangos nėra pagrįstos politiniu sutarimu.

Visa Bulgarijos kovos su korupcija institucinė struktūra išlieka fragmentiška, taigi – didžia dalimi neveiksminga. Todėl visuotinė korupcijos žemesniuose viešojo administravimo lygmenyse problema išlieka spręstina 14 . Vyriausybės 2015 m. kovos su korupcija strategijoje pateikta naudinga problemų analizė. Tačiau ši strategija dar tik pradėta įgyvendinti 15 . Apskritai, Bulgarija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama ketvirtąjį ir penktąjį orientacinius tikslus, liko neišspręstų reikšmingų problemų, susijusių su institucine ir teisine sistema, taip pat su konkrečių rezultatų pasiekimu.

2.3.    Organizuotas nusikalstamumas

Paskutinis orientacinis tikslas susijęs su kova su organizuotu nusikalstamumu. Šį orientacinį tikslą iš dalies teko suformuluoti dėl to, kad po pereinamojo laikotarpio Bulgarijoje veikė didelės ir galingos organizuotų nusikaltėlių grupės, siejamos su smurtiniais nusikaltimais. Bulgarijos valdžios institucijos pastebi, kad po įstojimo į ES padėtis keitėsi – organizuoti nusikaltėliai tapo labiau susiskaidę ir problema tapo panašesnė į kai kuriose kitose valstybėse narėse esančią padėtį. Nepaisant to, kad būtų pasiektas šis orientacinis tikslas, reikia, kad Bulgarija pademonstruotų savo teisėsaugos institucijų gebėjimą veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir šioje srityje pasiekti konkrečių rezultatų. Per daugelį metų Bulgarijoje įvyko reikšmingų institucinių pokyčių, visų pirma 2012 m. buvo įsteigtas specializuotas kovos su organizuotu nusikalstamumu teismas ir prokuratūra ir nepriklausoma Neteisėto turto konfiskavimo komisija, turinti įgaliojimus vykdyti ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstą neteisėto turto konfiskavimą. Komisija pasiekė konkrečių rezultatų, rodančių, kad šis reformos aspektas buvo sėkmingai įtvirtintas. Tačiau Bulgarijai prastai sekėsi siekti konkrečių rezultatų, susijusių su galutiniais nuosprendžiais sunkių formų organizuoto nusikalstamumo bylose. Pastaraisiais metais dėl politinių sprendimų reorganizuoti pagrindines tyrimus vykdančias valdžios institucijas, dirbančias organizuoto nusikalstamumo srityje, nutrūko daroma pažanga ir tai turėjo neigiamą poveikį rezultatams. Dabar padėtis stabilizavosi, neseniai susitarta dėl dar vieno pokyčio – išplečiamos kovos su organizuotu nusikalstamumu direktorato (GDBOB) kompetencijos sritys, įtraukiant korupcijos, kibernetinių nusikaltimų ir neteisėto migrantų įvežimo klausimus, ir sudaromos sąlygos anksčiau įsitraukti į baudžiamųjų veikų tyrimus. Todėl dar reikia laiko, kad dabartinė institucinė struktūra galėtų pademonstruoti konkrečius rezultatus. Be to, kaip jau minėta, veiksmingam organizuoto nusikalstamumo baudžiamajam persekiojimui tebetrukdo teisinės sistemos formalizmas. Apskritai, Bulgarija padarė didelę pažangą įgyvendindama šeštąjį orientacinį tikslą, nors problemų dar išlieka.

3.    SVARBIAUSI LIKĘ VEIKSMAI

Apskritai, apžvelgus dešimties metų laikotarpį, matyti, kad kelios iš eilės vyriausybės ir teisminės institucijos dėjo daug pastangų. Įvyko reikšmingų teisėkūros ir institucinių pokyčių, ypač susijusių su teismais. Tačiau veiksminga pažanga užtikrinant konkrečius rezultatus buvo lėtesnė negu tikėtasi, kai buvo pradėtas taikyti BTM. Pasitaikydavo atvejų, kai nenorėta vykdyti BTM rekomendacijų institucijoms bendradarbiauti siekiant nustatyti bendrus trūkumus ir taikyti bendrus sprendimus. Reikia toliau vykdyti reformą ir stiprinti vidaus struktūras, kad būtų užtikrinta, jog orientaciniai tikslai būtų pakankamai ir negrįžtamai pasiekti. Todėl šiame skirsnyje išvardijami likę veiksmai, kurių būtina imtis, kad būtų užtikrinta, jog BTM tikslai būtų pasiekti.

3.1.    Teismų reforma

Teismų nepriklausomumas ir atskaitomybė

Kaip konstatuojama ankstesnėse ataskaitose, 2014 m. Vyriausybės priimta ir 2015 m. pradžioje Nacionalinės asamblėjos patvirtintoje teismų reformos strategijoje pateiktas išsamus planas, kaip vykdyti Bulgarijos teismų reformą. Nuo tada Vyriausybė daugelyje sričių ėmėsi tolesnių veiksmų. Svarbiausia, kad Konstitucijos pakeitimai, 2015 m. gruodžio mėn. priimti ir 2016 m. įtraukti į Teismų sistemos įstatymo ir vidaus procedūrų pakeitimus, yra reikšmingas žingsnis siekiant geriau veikiančios Aukščiausiosios teismų tarybos ir pirmojo orientacinio tikslo. Nors pirmojo orientacinio tikslo tekste daugiausia dėmesio skiriama Konstitucijos pakeitimams, teisinės sistemos nepriklausomumo ir atskaitomybės užtikrinimą galima iki galo įvertinti tik atsižvelgiant į praktinį šių pokyčių įgyvendinimą.

Aukščiausioji teismų taryba yra pagrindinė Bulgarijos teismų valdymo institucija ir konkretūs teismų reformos rezultatai, t. y. profesionalumas ir skaidrumas, labai priklauso nuo to, kaip gerai veikia ATT. Jos veikla itin svarbi nustatant, ar teismų sistema gali kelti pagarbą, ir patikinant plačiąją visuomenę, kad teismų nepriklausomumas yra ginamas. Visa tai turi papildyti platesnis visų valstybinių subjektų įsipareigojimas saugoti teismų nepriklausomumą ir užtikrinti lojalų institucijų bendradarbiavimą. Labai svarbi nepolitizuota ir profesionali darbo aplinka šioje institucijoje: pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas teismų reformos prioritetinėms sritims. Per pastaruosius metus ATT kilę nesutarimai ir vykusios vidaus kovos sukėlė įtarimų dėl išorės įtakos ir pakirto visuomenės pasitikėjimą teisminėmis institucijomis 16 . Todėl vienas svarbiausių išbandymų 2017 m. bus naujos Tarybos rinkimai (tiek teismų skiriamų narių, tiek Parlamento skiriamų narių). Bus svarbu, kad šie rinkimai įvyktų atvirai ir skaidriai, po rimtų diskusijų apie atitinkamų kandidatų nuopelnus (ir kad būtų įvertinta, kad jie tokie buvo). Tada naujai išrinkta kolegija turės pasiekti konkrečių rezultatų, susijusių su nešališku ir profesionaliu sprendimų priėmimu svarbiausiose srityse.

Rekomendacija: užtikrinti skaidrius būsimos ATT rinkimus, numatant viešus svarstymus Nacionalinėje Asamblėjoje prieš išrenkant parlamentinės kvotos narius, ir suteikti galimybę visuomenei pasisakyti apie kandidatus.

Viena pagrindinių ATT funkcijų yra teismų ir prokuratūrų vadovų skyrimas ir kandidatų į trijų aukščiausių postų Bulgarijos teisminėse institucijose paskyrimas – dviejų aukščiausiųjų teismų pirmininkų ir generalinio prokuroro. Tokių paskyrimų vykdymas atsižvelgiant į nuopelnus ir skaidriai yra svarbiausias jos gebėjimo veikti kaip profesionaliai ir nepriklausomai institucijai, galinčiai užsitarnauti teisminių institucijų ir platesnės visuomenės pasitikėjimą, išbandymas. 2017 m. įvyks labai svarbūs rinkimai į Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko postą.

Rekomendacija: pasiekti, kad į aukštus teismo pareigūnų postus būtų skiriama atsižvelgiant į nuopelnus ir skaidriai, be kita ko ir skiriant būsimą naują Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką.

Aukščiausiosios teismų tarybos inspekcija (ATTI), reguliariai vykdydama patikrinimus ir teikdama ataskaitas, prisidėjo prie Bulgarijos teisminės institucijos atskaitomybės ir veiksmingumo didinimo. Tačiau išnaudotos dar ne visos jos galimybės. Nuo 2017 m. sausio mėn. buvo išplėsti Inspekcijos įgaliojimai – dabar ji gali tirti interesų konfliktus ir kitus su teisėjų tarnybine etika susijusius klausimus, o Vyriausybė ATTI suteikė papildomų išteklių naujoms užduotims vykdyti. Nors sprendimus dėl drausminių nuobaudų paliekama priimti ATT, naujomis nuostatomis dėl teisėjų tarnybinės etikos ATTI suteikiamas svarbesnis vaidmuo atliekant reikšmingą užduotį – imtis tolesnių veiksmų dėl pažeidimų. ATTI reikia sudaryti geriausias įmanomas sąlygas naujoms funkcijoms vykdyti. Todėl norint sustiprinti jos organizacinius gebėjimus gali būti naudingos išorės ekspertų paslaugos.

Rekomendacija: siekiant pagerinti praktinę ATTI veiklą ir tolesnius Aukščiausiosios teismų tarybos veiksmus, susijusius su Inspektorato nustatytais faktais, visų pirma tarnybinės etikos klausimais, reikia apsvarstyti galimybę prašyti išorės ekspertų pagalbos, pavyzdžiui, Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos ir (arba) Europos Tarybos.

Teisinė sistema

2016 m., įgyvendindama teismų reformos strategiją, Bulgarijos Vyriausybė pateikė du reikšmingus Teismų sistemos įstatymo pakeitimų rinkinius. Rengiant šiuos aktus buvo pasinaudota plačių diskusijų ir konsultacijų su pilietine visuomene rezultatais. Šios naujos teisinės sistemos įgyvendinimas bus vienas svarbiausių teisminių institucijų uždavinių ir visų pirma priklausys nuo bendros pažangos teismų reformos srityje (trečiasis orientacinis tikslas). Įgyvendindama teismų reformos strategiją, Bulgarija turėtų toliau nagrinėti teisinės sistemos problemas ir nuspręsti, ar tolesniais Teismų sistemos įstatymo pakeitimais tokios problemos būtų išspręstos.

Teisingumo ministerija kartu su teisminėmis institucijomis ir prokuratūra parengė svarbų baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų rinkinį. Taip būtų iš esmės pagerintas reagavimas į sunkius nusikaltimus, visų pirma, būtų sprendžiama baudžiamojo proceso vilkinimo problema ir sudarytos sąlygos patraukti baudžiamojon atsakomybėn už korupcijos nusikaltimus. Neseniai atliktose analizėse taip pat nustatyta, kokių dar baudžiamojo proceso pakeitimų reikia. Todėl bus svarbu tęsti šį procesą.

Ankstesnėse ataskaitose buvo nurodyta, kad išsami baudžiamojo kodekso peržiūra būtų naudinga, tačiau reikėtų plataus masto svarstymų apie būsimą baudžiamosios teisės politiką, plačių diskusijų ir kruopštaus pasirengimo. Atsižvelgiant į Bulgarijos administracinius gebėjimus, tai reikėtų vertinti kaip ilgalaikį projektą. Šiame etape svarbiausia įgyvendinti keletą tikslinių pakeitimų tose srityse, kur dėl galiojančių nuostatų kyla sunkumų norint patraukti baudžiamojon atsakomybėn už korupciją arba organizuotus nusikaltimus.

Rekomendacija: siekiant pagerinti teisinę patraukimo atsakomybėn už aukšto lygio korupciją ir sunkių formų organizuotus nusikaltimus sistemą, priimti baudžiamojo proceso kodekso ir baudžiamojo kodekso pakeitimus.

Sprendžiant sudėtingas Bulgarijos baudžiamojo proceso problemas, reikės naujų Bulgarijos valdžios institucijų pastangų ir prioritetų nustatymo. Jau pradėtas paruošiamasis darbas ir techninės pagalbos projektų rezultatai, įskaitant neseniai užbaigto Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos koordinuoto projekto rezultatus, yra geras veiksmų pagrindas. Jei Bulgarija įgyvendintų šiuose įvairiuose tyrimuose pateiktas rekomendacijas, ji galėtų veiksmingai spręsti su antruoju orientaciniu tikslu susijusias problemas ir kai kurias su kitais orientaciniais tikslais susijusias problemas, ypač su kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu susijusias problemas.

Tęsiama teismų reforma

Platesnio masto teismų reformos strategijos įgyvendinimas pareikalaus nuolatinių Bulgarijos valdžios institucijų pastangų ir atkaklumo. Jau užbaigti kai kurie projektai, kiti tebevykdomi arba šiuo metu rengiami. Nauja atsitiktinio bylų paskirstymo teismuose IT sistema, kuri iki šiol veikia nekeldama jokių nesutarimų, – daug žadantis žingsnis, rodantis, kad įmanoma išspręsti ir ilgalaikes problemas. Iš dalies pakeistas Teismų sistemos įstatymas turėtų padėti pasiekti greitą pažangą diegiant e. teisingumo sprendimus, kuriais didinamas skaidrumas ir visoje šalyje sudaromos galimybės naudotis teisingumo sistema. Jau nuveikta daug su darbo krūvio standartų, leisiančių įvertinti darbo krūvį teismuose ir prokuratūrose, rengimu susijusių darbų. Dabar reikėtų tęsti šį darbą, kad vadovai sprendimus dėl įvertinimo, paaukštinimo, drausminių procedūrų ir darbuotojų paskirstymo priimtų remdamiesi šiais standartais.

Rekomendacija: paskelbti ataskaitą viešoms konsultacijoms, kurioje būtų išsamiai aprašyta pažanga, padaryta įgyvendinant nacionalinę teismų reformos strategiją, ir nurodyti likę veiksmai, kurių reikia imtis. Nustatyti mechanizmą, kaip per likusį strategijos įgyvendinimo laikotarpį nuolat informuoti visuomenę apie padarytą pažangą.

ATT ir prokuratūra pradėjo rengtis platesnio masto teisminės sistemos reformoms. Tai neišvengiamai ilgas procesas, nes reikės laiko koordinavimui ir kad būtų pasiektas sutarimas plačiojoje visuomenėje. Trumpuoju laikotarpiu jau galima imtis praktinių veiksmų siekiant spręsti nevienodo teisminių institucijų darbo krūvio problemą, visų pirma pagerinti darbo sąlygas kai kuriuose didžiausiuose ir labiausia užimtuose teismuose, ir kol tai nėra padaryta, sunku objektyviai įvertinti, kodėl vėluojama pagrįsti sprendimus. Ankstesniais metais ATT jau ėmėsi veiksmų šioje srityje, tačiau remiantis naujais darbo krūvio standartais bus galima objektyviau įvertinti išteklių perskirstymo tarp teismų poreikį.

Rekomendacija: remiantis naujais darbo krūvio standartais spręsti su darbo krūviu susijusią problemą labiausiai užimtuose teismuose ir susitarti dėl veiksmų gairių, kaip vykdyti teisminės sistemos reformą ir kartu plėtoti e. teisingumo sistemą.

Viena iš problemų, kurios buvo nurodytos teismų reformos strategijoje yra organizuojant baudžiamąjį persekiojimą pasitaikantys struktūriniai nepriklausomumo ir atskaitomybės apribojimai. Naujausiuose Teismų sistemos įstatymo pakeitimuose yra kelios nuostatos, kuriomis siekiama ištaisyti šią padėtį. Be to, Bulgarija paprašė Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos padėti parengti nepriklausomą prokuratūros analizę. Todėl ekspertai iš Vokietijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės parengė prokuratūros veikimo analizę ir pateikė rekomendacijų.

Rekomendacija: nustatyti veiksmų gaires, kaip įgyvendinti Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, susijusias su prokuratūra ir jos bendravimu su kitomis institucijomis, ir sukurti plačiosios visuomenės informavimo apie pažangą mechanizmą.

2016 m. gegužę generalinis prokuroras užsakė atlikti tyrimą, kuriame būtų išanalizuoti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, ir buvo nustatyta, kad Bulgarijos valdžios institucijos nesugebėjo vykdyti savo pareigos atlikti veiksmingus tyrimus 17  ir pasiūlyti sprendimų būdus, kai pažeidimai ilgalaikiai. Analizė buvo užbaigta 2016 m. lapkričio mėn. ir joje pateikta vertingų rekomendacijų.

Rekomendacija: nustatyti veiksmų gaires, kaip įgyvendinti tyrime pateiktas rekomendacijas, ir sukurti plačiosios visuomenės informavimo apie pažangą mechanizmą.

Veiksmų siekiant trečiojo orientacinio tikslo užbaigimas pareikalaus daug pastangų. Bulgarijos valdžios institucijoms šioje veikloje galėtų padėti kiti kartu su Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba parengti techninės pagalbos projektai srityse, kurios susijusios su trečiuoju orientaciniu tikslu.

3.2.    Korupcija

Ketvirtasis ir penktasis Bulgarijos orientacinis tikslas pagal BTM yra susiję su veiksmingų kovos su korupcija, įskaitant aukšto lygio korupciją ir bendresnę korupciją viešosiose institucijose, priemonių poreikiu. Vyriausybės sukurta atnaujinta nacionalinė kovos su korupcija strategija buvo svarbus žingsnis, tačiau dar reikia užtikrinti jos įgyvendinimą, priimti reikiamą teisinę sistemą ir įsteigti numatytas institucijas. Praėjus metams po 2016 m. sausio mėn. ataskaitos, šioje srityje padaryta nedidelė tolesnė pažanga.

Aukšto lygio korupcija

Vyriausybės kovos su korupcija įstatymo projektas nebuvo priimtas, todėl nebuvo įsteigta pasiūlyta nauja bendra kovos su korupcija institucija. Ji būtų atsakinga už aukšto lygio pareigūnų interesų konfliktų ir turto deklaracijų kontrolę ir galimos korupcijos ir neteisėto praturtėjimo administracinius tyrimus.

Įstatymo, kuriuo būtų įsteigta nauja veiksminga ir atskaitinga kovos su korupcija institucija, priėmimas 2017 m. bus svarbus Bulgarijos ryžto išbandymas. Tačiau reikėtų kruopščiai apsvarstyti kai kurias numatytas naujos institucijos savybes, tokias kaip Neteisėto turto konfiskavimo komisijos įtraukimas į naują struktūrą. Atsižvelgiant į Neteisėto turto konfiskavimo komisijos pasiektus konkrečius rezultatus, svarbu, kad organizaciniai pokyčiai nekeltų grėsmės jau padarytai pažangai. Taip pat reikia įgyvendinti kai kuriuos mažiau prieštaravimų keliančius kovos su korupcija strategijos elementus, visų pirma sustiprinti administravimo inspekcijas, nors reikiami pasiūlymai dėl teisės aktų dar nebuvo pateikti.

Rekomendacija: vadovaujantis kovos su korupcija strategijoje išdėstytais ketinimais, priimti naują kovos su korupcija teisinę sistemą ir užtikrinti jos įgyvendinimą. Įsteigti veiksmingą kovos su korupcija instituciją.

Rekomendacija: siekiant sustiprinti viešojo administravimo srityje veikiančias vidaus inspekcijas, priimti ir įgyvendinti Viešojo administravimo įstatymo reformą.

Bulgarija praneša apie didesnį naujų tiriamų ir perduotų teismui bylų skaičių. Tačiau galiausiai bet koks vertinimas, kaip sekėsi kovoti su aukšto lygio korupcija, priklauso nuo to, ar bus priimti ir vykdomi galutiniai teismo sprendimai, nes dabar paprastai su aukšto rango pareigūnais susijusiose bylose retai kada priimami apkaltinamieji nuosprendžiai. Parodymas visuomenei, kad pažeidimai gali būti nustatyti, o nusikaltėliai veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn – geriausias sėkmingos kovos su korupcija įrodymas. Bulgarija dar turi pademonstruoti tokius galutinius rezultatus. 2016 m. atliktas naudingas analitinis darbas, įskaitant ankstesnių prokuratūros nagrinėtų korupcijos bylų analizę, į kurią galima atsižvelgti rengiant tolesnes konkrečias priemones.

Rekomendacija: remiantis ankstesnių bylų analize, visoms atitinkamoms institucijoms nustatyti veiksmų gaires, kaip šalinti aukšto lygio korupcijos bylų tyrimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn trūkumus, ir sukurti plačiosios visuomenės informavimo apie pažangą mechanizmą.

Rekomendacija: nustatyti mechanizmą, kaip visuomenę informuoti apie pažangą su aukšto rango pareigūnais susijusiose bylose, kurios gali būti viešinamos. Generalinė prokuratūra, paisydama nekaltumo prezumpcijos, turi informuoti apie tyrimus ir pareikštus kaltinimus. Aukščiausiasis kasacinis teismas ir Teisingumo ministerija turi informuoti apie nuosprendžius ir jų vykdymą.

Kad pasiektų ketvirtąjį orientacinį tikslą, Bulgarijos valdžios institucijos turės laikytis naujo požiūrio, visų pirma tam, kad pasiektų konkrečių rezultatų su aukšto rango pareigūnais susijusiose bylose. Jau pradėtas paruošiamasis darbas galėtų tapti geru pagrindu, nors kai kuriuos pasiūlymus keisti esamas institucijas reikėtų toliau išanalizuoti ir kruopščiai įvertinti, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio veiklos rezultatams.

Korupcija vietos lygmeniu ir pasienyje

Sprendžiant korupcijos žemesniuose lygmenyse problemą reikalingos platesnio masto pastangos, ypač prevencijos stiprinimo priemonės, kurias reikėtų pradėti taikyti kartu su platesnio masto pastangomis didinti viešojo administravimo skaidrumą ir profesionalumą. Plačiai pripažįstama, kad viešųjų pirkimų srityje kyla didelė korupcijos rizika. Bulgarija padarė pažangą įgyvendindama 2014 m. priimtą viešųjų pirkimų strategiją, be kita ko, pradėjusi taikyti rizika pagrįstas išsamias ex ante patikras. Dabar ji turi parodyti konkrečius rezultatus (kokių veiksmingų tolesnių su šiomis patikromis susijusių veiksmų ji ėmėsi) ir nustatyti veiksmingas sankcijas už bet kokius pažeidimus.

Rekomendacija: atlikti viešųjų pirkimų procedūrų ex ante patikrų ir tolesnių veiksmų, įskaitant ex post patikras, taip pat nustatytų interesų konfliktų arba korupcijos atvejų ir taisomųjų priemonių, kurių buvo imtasi nustatytiems trūkumams pašalinti, išorės peržiūrą.

Vidaus reikalų ministerija, vykdydama platesnio masto reformą, įdiegė įvairių konkrečių kovos su korupcija prevencinių priemonių (kartu su kelių ir pasienio policija). Reikėtų toliau taikyti šias priemones ir nuolatos imtis tolesnių veiksmų. Be to, reikėtų paspartinti planus, kad šios pastangos būtų dedamos ir kitose ministerijose.

Rekomendacija: remiantis veiksmais, kurių buvo imtasi Vidaus reikalų ministerijoje, įdiegti rizika pagrįstas priemones, skirtas kovoti su smulkia korupcija viešojo administravimo didelės rizikos sektoriuose. Toliau dėti pastangas Vidaus reikalų ministerijoje.

Rekomendacija: nustatyti mechanizmą, kaip per likusį strategijos įgyvendinimo laikotarpį visuomenę informuoti apie nacionalinės kovos su korupcija strategijos įgyvendinimą.

3.3.    Organizuotas nusikalstamumas

Šeštasis orientacinis BTM tikslas susijęs su kova su organizuotu nusikalstamumu. Per pastaruosius dešimt metų įvykusių pokyčių analizė rodo, kad organizuotas nusikalstamumas kito, tapo labiau fragmentiškas, nepastovesnis ir įvairesnis, siekiama legalizuotis, o smurtas tapo nebe toks atviras. Daugelis subjektų Bulgarijoje mano, kad toks šeštasis orientacinis tikslas, dėl kokio buvo susitarta prieš dešimt metų, tampa nebe toks svarbus, nes kriminalinė padėtis kinta ir panašėja į kai kurių kitų valstybių narių. Tačiau Bulgarija turi pademonstruoti, kad turi veikiančią kovos su organizuotu nusikalstamumu sistemą – užtikrinti konkrečius rezultatus, iš kurių būtų matyti, kad galutiniai teismo sprendimai sunkių formų organizuoto nusikalstamumo bylose yra priimami ir užtikrinamas jų vykdymas.

Po pastaraisiais metais vykusių kelių restruktūrizavimo etapų dabar atrodo, kad kovos su organizuotu nusikalstamumu direktoratas didžia dalimi susigrąžino operatyvinį stabilumą ir pajėgumus. Tačiau tebekelia susirūpinimą pirmiau minėtos baudžiamojo proceso kodekso struktūrinio pobūdžio problemos, kurios komplikuoja tyrimus. Be to, tebėra problemų, susijusių su operatyviniais pajėgumais, mokymu ir įranga, kuriuos reikia toliau tobulinti.

Specializuotas kovos su organizuotu nusikalstamumu teismas ir prokuratūra kaupia patirtį. Aukščiausiojo kasacinio teismo atliktas specializuotų teismų veiklos rezultatų vertinimas parodė, kad esama didelių problemų, kurias reikėtų toliau nagrinėti atsižvelgiant į platesnio pobūdžio problemas, kurios paminėtos aptariant antrąjį ir trečiąjį orientacinius tikslus. Buvo pateiktas pasiūlymas išplėsti specializuoto teismo kompetenciją ir jai priskirti aukšto lygio korupcijos bylas. Tokie jurisdikcijos pakeitimai turi būti kruopščiai parengti ir turi būti atlikta tinkama išteklių poreikių ir galimų teisinių pokyčių pasekmių analizė. Turėtų būti akivaizdu, kad nebus jokio nenumatyto neigiamo poveikio organizuoto nusikalstamumo byloms.

Apskritai, svarbu, kad kompetentingoms institucijoms ir agentūroms, dirbančioms organizuoto nusikalstamumo srityje, būtų užtikrintas reikiamas stabilumas dirbant su bylomis ir nagrinėjant jas teisme. Bulgarija pademonstravo, kad pradeda kaupti patirtį, susijusią su organizuoto nusikalstamumo bylomis. Reikėtų tęsti ir dar labiau sustiprinti šią teigiamą tendenciją.

Rekomendacija: nustatyti mechanizmą, kaip visuomenę informuoti apie pažangą su aukšto rango pareigūnais susijusiose bylose, kurios gali būti viešinamos. Generalinė prokuratūra, paisydama nekaltumo prezumpcijos, turi informuoti apie tyrimus ir pareikštus kaltinimus. Aukščiausiasis kasacinis teismas ir teisingumo ministerija turi informuoti apie nuosprendžius ir jų vykdymą.

Kalbant apie turto konfiskavimą, siekiant pašalinti kelias problemas (pavyzdžiui, sumažinti nepagrįsto praturtėjimo ribą) buvo pateikti Nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo įstatymo pakeitimai. Tačiau jų dar nepriėmė Nacionalinė Asamblėja. Tuo tarpu Neteisėto turto konfiskavimo komisija toliau pasiekia solidžių rezultatų. Tačiau jos, kaip nepriklausomos struktūros, ateitis tebėra neaiški, nes siūloma ją sujungti su būsima bendra kovos su korupcija institucija.

Rekomendacija: priimti reikiamus Nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo įstatymo pakeitimus ir užtikrinti, kad Neteisėto turto konfiskavimo komisija ir toliau veiktų nepriklausomai bei veiksmingai.

4.    IŠVADA

Komisijos 2015 ir 2016 m. BTM ataskaitose pripažinta, kad Bulgarijos valdžios institucijos ėmėsi svarbių veiksmų, kad reformos procesas būtų vėl įtrauktas į darbotvarkę. 2016 m. Bulgarija padarė tolesnę reikšmingą pažangą įgyvendindama teismų reformos strategiją, o nacionalinė kovos su korupcija strategija dar tik pradėta įgyvendinti. Apskritai, per pastaruosius dešimt metų bendra pažanga nebuvo tokia sparti, kaip buvo tikėtasi, ir dar reikia išspręsti nemažai svarbių uždavinių. Naujoji vyriausybė turės toliau vykdyti reformą, kad užtikrintų negrįžtamus pokyčius. Todėl šioje ataskaitoje negalima daryti išvados, kad šiame etape orientaciniai tikslai yra tinkamai pasiekti. Tačiau galima suformuluoti keletą svarbių rekomendacijų, padėsiančių laikinai patvirtinti, kad atskiri orientaciniai tikslai pasiekti, ir tada užbaigti BTM procesą.

Komisija mano, kad BTM tikslus galima pasiekti vykdant šioje ataskaitoje išdėstytas rekomendacijas. Proceso sparta priklausys nuo to, kaip greitai Bulgarija sugebės jas negrįžtamai įgyvendinti. Todėl Komisija ragina Bulgariją imtis veiksmų, kad būtų įgyvendintos šioje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos. Padarytą pažangą Komisija įvertins 2017 m. pabaigoje.

(1)

     2006 m. spalio 17 d. Ministrų Tarybos išvados (13339/06); 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas, nustatantis bendradarbiavimo su Bulgarija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse patikrinimo mechanizmą (C(2006) 6570 galutinis).

(2)

     Naujausiose Tarybos išvadose, priimtose 2016 m. kovo mėn., primygtinai raginama sutelkti pastangas, kad būtų atsižvelgta į visas Komisijos parengtoje 2016 m. ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. ( http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-7118-2016-INIT/lt/pdf ). Svarbius su BTM susijusius dokumentus rasite http://ec.europa.eu/cvm/key_documents_en.htm .

(3)

     „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 445 „Bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas Bulgarijai ir Rumunijai“, paskelbta 2017 m. sausio 25 d.

(4)

     2016 m. lapkričio mėn. įvyko svarbus pokytis – priimti įstatymo dėl norminių aktų pakeitimai, pagal kuriuos reikalaujama dėl naujų vyriausybės siūlomų įstatymų atlikti poveikio vertinimą.

(5)

     Iš visų ES valstybių narių Bulgarijos 2016 m. pasaulio spaudos laisvės indeksas buvo pats žemiausias https://rsf.org/en/ranking .

(6)

     SWD (2017)24.

(7)

     Vyriausybė įsteigė Teisingumo ministerijai pavaldžią konsultacinę tarybą teismų reformos klausimais, kuri atliko esminį vaidmenį užbaigiant rengti pasiūlymus dėl teisės aktų.

(8)

     2014 m. ankstesnės Vyriausybės parengtas baudžiamojo kodekso pertvarkos projektas nesusilaukė sėkmės, nes nepateisino lūkesčių ir netrukus po jo pateikimo Nacionalinė asamblėja buvo paleista.

(9)

     Šie uždaviniai susiję ne vien tik su prokuratūros vidaus darbu, bet su visomis institucijomis, kurios dalyvauja skirtinguose baudžiamojo proceso etapuose.

(10)

     „Transparency International“ paskelbtame 2015 m. korupcijos suvokimo indeksų sąraše Bulgarija užima 69 vietą iš 168 pasaulio šalių ir tai yra prasčiausias rezultatas iš visų ES valstybių narių („Transparency International“ 2015 m. korupcijos suvokimo indeksas).

(11)

     „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 445 „Bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas Bulgarijai ir Rumunijai“, paskelbta 2017 m. sausio 25 d.

(12)

     Pasaulio ekonomikos forumo 2016–2017 m. pasaulinio konkurencingumo ataskaitoje kaip problemiškiausias veiksnys užsiimant verslu Bulgarijoje nurodyta korupcija. 2016–2017 m. pasaulinio konkurencingumo ataskaita, p. 130.

(13)

     2013 m. pirmininkas buvo apkaltintas piktnaudžiavimu įgaliojimais ir vėliau jam skirta įkalinimo bausmė bausmės vykdymą atidedant. Tačiau šios įstaigos pirmininko postas tebėra laisvas.

(14)

     Apklausos, pagrįstos patirtimi ir korupcijos suvokimu, bei tarptautiniai tyrimai nuolatos rodo, kad korupcija yra viena didžiausių problemų Bulgarijoje, dėl kurios ekonomika vystosi lėčiau ir mažėja pasitikėjimo, kad viešosios institucijos veikia tinkamai.

(15)

     Ryški išimtis – konkrečios priemonės, kurių buvo imtasi per pastaruosius dvejus metus Vidaus reikalų ministerijoje siekiant joje bei pasienio policijoje panaikinti korupciją. Taip pat dėta nemažai pastangų, susijusių su muitine. Apskritai, pastaraisiais metais Bulgarija tobulino savo viešųjų pirkimų sistemą, kurioje, įskaitant vietos lygmenį, korupcijos rizika itin didelė.

(16)

     Bulgarija nuolatos atsiduria tarp ES valstybių narių, kurių teisingumo sistemų nepriklausomumo rodiklis yra labai žemas. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, p. 35–36.

(17)

     „Systemic problem of ineffectiveness of investigations in Bulgaria“  EŽTK 070 (2015 m.) .